Language, Religion, and Ethnicity-Making at Polish-language Schools in Lithuania

• Autorzy: Kristina Šliavaitė
• Języki publikacji: EN

Abstrakty

EN

The focus of this paper is the perceived relation of language (Polish) and religion (Catholicism) to the Polish identity and whether and how these dimensions of identity are employed in interpreting processes of social integration and mobility in Lithuanian society by research participants at schools where Polish is the language of instruction. This paper argues that the native language (Polish) is seen as an important dimension of ethnic (Polish) identity while both majority (Lithuanian) and minority languages are seen as helpful instruments in the process of social inclusion and social mobility since they are perceived as dependent on the social context. Polish-language schools reaffirm the interrelation of the Catholic religion and the Polish identity in discursive and practical ways (via various cultural means). Nevertheless, religion, an essential dimension of Polish identity, does not come to the forefront when discussing social integration or mobility. (original abstract)

Słowa kluczowe

EN

Social integration; Religion; National identity

PL

Integracja społeczna; Religia; Tożsamość narodowa

• Czasopismo: Polish Sociological Review
• Rocznik: 2023
• Numer: nr 1 (221)
• Strony: 127--144

Twórcy

autor

Kristina Šliavaitė

• Lithuanian Centre for Social Sciences; Vilnius University

Bibliografia

• Ališauskienė, M., Schröder, I.W. 2014. Nematomų sienų apsuptyje: religinių mažumų socialinės atskirties raiška šiuolaikinėje Lietuvoje, Kultūra ir visuomenė. Socialinių tyrimų žurnalas 5(3): 125-139.
• Balžekienė, A., Lapienienė, A., Merkys, G., and Telešienė, A. 2008. Daugiakultūrio ir daugiakalbiom ugdymo prielaidos bei problemos etniškai mišriame regione, Etniškumo studijos 1(2): 146-171.
• Barth, F. 1969. Introduction, in: F. Barth (ed.), Ethnic Groups and Boundaries: the Social Organization of Culture Difference. Bergen-Oslo, London: Universitets Forlaget, George Allen & Unwin, pp. 9-38.
• Beresnevičiūtė, V. 2005. Dimensions of Social Integration: Apprisal of Theoretical Approches, Ethnicity Studies 96: 108.
• Beresnevičiūtė, V., Leončikas, T., and Žibas, K. 2009. Lietuvoje gyvenančių migrantų integracijos politikos vertinimo principai ir rodikliai: išvados ir rekomendacijos, Etniškumo studijos 2: 111-127.
• Brubaker, R. 1996. Nationalizing state in the old 'New Europe'-and the new, Ethnic and Racial Studies 19(2): 411-437.
• Brubaker, R. 2011. Nationalizing states revisited: projects and processes of nationalization in post-Soviet states, Ethnic and Racial Studies 34(11): 1785-1814.
• Brubaker, R. 2015a. Grounds for Difference. Cambridge, MA.:Harward College.
• Brubaker, R. 2015b. Linguistic and Religious Pluralism: Between Difference and Inequality, Journal of Ethnic and Migration Studies 41(1): 3-32.
• Brubaker, R., Cooper, F. 2000. Beyond "Identity," Theory and Society 29: 1-47.
• Council of Europe. 1995. Framework Convention for the Protection of National Minorities and Explanatory Report, https://rm.coe.int/16800c10cf
• Council of Europe . Advisory Committee on the Framework Convention for the Protection of National Minorities. 2018. Fourth Opinion on Lithuania-Adopted on 30 May 2018, https://rm.coe.int/4th-advisory-commitee-opinion-on-lithuania-english-language-version/1680906d97
• Čiubrinskas, V. 2008. Tautinio identiteto antropologinio tyrinėjimo klausimai, in: V. Čiubrinskas, J. Kuznecovienė (eds.), Lietuviškojo identiteto trajektorijos. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, pp. 13-25.
• Dambrauskas, K. 2017. Minority Response to Ethnic Democracy: Poles in Lithuania after EU Accession, Intersections. East European Journal of Society and Politics 3(4): 66-86.
• Dambrauskas, K. 2022. Mapping Ethniciy-Property Nexus: Framing and Negotiating Ethnicity in the Process of Land Restitution in South-Eastern Lithuania. Doctoral Dissertation. Lithuanian Center for Social Sciences, Vytautas Magnus University, Kaunas University of Technology.
• Daukšas, D. 2012. Lietuvos lenkai: etninio ir pilietinio identiteto konstravimas ribinėse zonose, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos 12(2): 167-192.
• Dikšaitė, R. 2020. Religinis švietimas kaip laikas: jo agentai ir sąveika su kitais laukais. Kultūra ir visuomenė 11(2): 55-75.
• Eriksen, T.H. 2010. Ethnicity and Nationalism: Anthropological Perspectives. Third Edition. London and New York: Pluto Press.
• Frėjutė-Rakauskienė, M. 2016. Etninių grupių savanoriškos organizacijos Pietryčių Lietuvoje: kultūrinės, ekonominės ir politinės dimensijos, in: M. Frėjutė-Rakauskienė, A. Marcinkevičius, K. Šliavaitė and I. Šutinienė, Etniškumas ir identitetai pietryčių Lietuvoje: raiška, veiksniai, kontekstai. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, pp 125-153.
• Frėjutė-Rakauskienė, M. 2022. Etninis ir religinis identiteto dėmuo ir jų sąsajos lenkų ir rusų religinių organizacijų veikloje, in: M. Frėjutė-Rakauskienė, A. Marcinkevičius, K. Šliavaitė, Etniškumo ir religijos sąveika kintančiuose istoriniuose ir socialiniuose kontekstuose: Lietuvos lenkai ir rusai, Vilnius: Lietuvos socialinių mokslų centras, Sociologijos institutas, pp. 171-210.
• Frėjutė-Rakauskienė, M., Marcinkevičius, A., Šliavaitė, K. 2022. Etniškumo ir religijos sąveika kintančiuose istoriniuose ir socialiniuose kontekstuose: Lietuvos lenkai ir rusai. Vilnius: Lietuvos socialinių mokslų centras, Sociologijos institutas.
• Frėjutė-Rakauskienė, M., Marcinkevičius, A., Šliavaitė, K., Šutinienė, I. 2016. Etniškumas ir identitetai Pietryčių Lietuvoje: raiška, veiksniai ir kontekstai, p. 125-148. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.
• Frėjutė-Rakauskienė, M., Sasunkevich, O., Šliavaitė, K. 2021. Polish Ethnic Minority in Belarus and Lithuania: Politics, Institutions, and Identities. Nationalities Papers 49(9): 1132-1149.
• Frėjutė-Rakauskienė, M., Šliavaitė, K., Šutinienė, I. 2016. Skirtys ir bendrumai: etninių ribų slinktys Pietryčių Lietuvoje, in: M. Frėjutė-Rakauskienė, A. Marcinkevičius, K. Šliavaitė, I. Šutinienė, Etniškumas ir identitetai Pietryčių Lietuvoje: raiška, veiksniai ir kontekstai. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, pp. 61-77.
• Geben, K. 2010. Vilniaus lenkų kalbinė savimonė, daugiakalbystė ir tapatybė, in: M. Ramonienė (ed.), Miestai ir kalbos. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, pp. 153-174.
• Geben, K. 2013. Lietuvos lenkai ir lenkų kalba Lietuvoje, in: M. Ramonienė (ed.), Miestai ir kalbos II. Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, pp. 217-234.
• Harvieu-Léger, D. 2000. Religion as a Chain of Memory. New Brunswick, New Jersey: Rutgers University Press.
• Hogan-Brun, G. and Ramonienė, M. 2005. Perspectives on Language Attitudes and Use in Lithuania's Multiligual Setting, Journal of Multilingual and Multicultural Development 26(5): 425-441.
• Janušauskienė, D. 2021. Identities of and Policies Towards the Polish National Minority in Lithuania, Ethnopolitics 20(1): 136-149.
• Jenkins, R. 2008. Rethinking Ethnicity: Arguments and Explorations. London, Thousan Oaks, New Delhi: SAGE Publications Ltd.
• Jevsejevienė, J., Survutaitė, D., Šetkus, B., Zablackė, R. 2021. Lietuvos tautinių mažumų švietimo būklės analizė. Vilnius: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Nacionalinė švietimo agentūra.
• Kalnius, P. 1998. Etniniai procesai Pietryčių Lietuvoje XX a. antroje pusėje. Vilnius: Žara.
• Kazėnas, G., Jakubauskas, A., Gaižauskaitė, I., Kacevičius, R., Visockaitė, A. 2014. Lenkų tautinės mažumos Lietuvoje identiteto tyrimas. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas.
• Kiaupa, Z. 2005. The History of Lithuania. Vilnius: Baltos lankos.
• Korzeniewska, K. 2013. "Vietinis" (tutejszy), lenkas, katalikas: Pietryčių Lietuvos gyventojų religinė-etninė tapatybė (tyrimas Dieveniškėse, Kernavėje ir Turgeliuose), Etniškumo studijos 2: 149-179.
• Kymlicka, W. 2000. Nation-building and minority rights: Comparing West and East, Journal of Ethnic and Migration Studies 26(2): 183-212.
• Klumbytė, N., and Šliavaitė, K. 2021. Sovereignty and political belonging in post-Soviet Lithuania: ethnicity, migration, and historical justice, Journal of Baltic Studies 52(3): 437-454. https://doi.org/10.1080/01629778.2021.1944237
• Leončikas, T. 2007. Asimiliacija šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje: švietimo sektoriaus pasirinkimas, Etniškumos studijos / Ethnicity studies 2007/1. Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų institutas. Vilnius: Eugrimas.
• LR Aukščiausioji Taryba. 1990. Nutarimas dėl valstybinės kalbos statuso įgyvendinimo terminų. 1990 m. lapkričio 29 d. Nr. I-824, https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalActPrint/lt?jfwid=-aor8dbrvg&documentId= TAIS.930&category=TAD (accessed 10 March 2021).
• LR Aukščiausioji Taryba. 1989. Tautinių mažumų įstatymas, Valstybės žinios 1989, Nr. XI-3412, https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.18856?jfwid=rivwzvpvg (accessed 10 March 2021).
• LR Konstitucija. 1992. Valstybės žinios Nr. 33-1014, 1992-11-30, https://www.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija. htm (accessed 10 March 2021).
• LR Prezidentas. 1995. Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas. Nr. I-1057, Vilnius. 1995 spalio 4 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.21783/asr (accessed 7 July 2022).
• LR Seimas. 1995. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas, Valstybės žinios 1995, Nr. 15-344, https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.15211?jfwid=rivwzvpvg (accessed 10 March 2021).
• LR Seimas. 2011. Lietuvos Respublikos Švietimo Įstatymo pakeitimo įstatymas. 2011 m. kovo 17 d., Valstybės žinios 2011, Nr. 38-1804. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E2EBE95E7723 (accessed 10 March 2021).
• LR Švietimo ir mokslo ministras, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LR vriausybės generalinio direktorius. 2004. "Dėl šestadieninės ir sekmadieninės tautinių mažumų mokyklos sampratos patvirtinimo", https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.242039?jfw id=-o1eo6wi8i, (accessed 10 March 2021).
• LR valstybinės kalbos inspekcijos įstatymas. 2001. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.157329?jfwid=-yg9dsldzt (accessed 10 March 2021).
• LR Vyriausybė. 1992. Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacinių kategorijų, Žin, 1992, Nr. 18-538 (accessed 10 March 2021).
• LR Vyriausybė. 2003. Nutarimas dėl valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų patvirtinimo ir įgyvendinimo, https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.224296 (accessed 10 March 2021).
• May, S. 2003. Rearticulating the Case for Minority Language Rights, Current Issues in Language Planning 4(2): 95-125.
• May, S. 2012. Language and Minority Rights: Ethnicity, Nationalism and the Politics of Language. New York and London: Routledge.
• Official Statistics Portal. Population Census. 2021. Teminės lentelės, https://osp.stat.gov.lt/gyventoju-irbustu- surasymai (accessed on 7 July 2022).
• Petrušauskaitė, V., and Pilinkaitė Sotirovič, V. 2012. Rusai Lietuvoje: etninės grupės raida ir socialinės integracijos iššūkiai 2001-2011, Etniškumo studijos. Ethnicity studies 1(2): 14-50.
• Saldana, J. 2010. The Coding Manual for Qualitative Researchers. SAGE publications.
• Saugėnienė, N. 2003. Lietuvos tautinių mažumų švietimas multikultūriškumo vertybiniame kontekste. Kaunas: Technologija.
• Savukynas, V. 2003. Etnokonfesiniai santykiai Pietryčių Lietuvoje istorinės antropologijos aspektu, Kultūrologija 10: 80-98.
• Schröder, I.W. 2012. Catholic Majority Societies and Religious Hegemony: Concepts and Comparisons, in: M. Ališauskienė, I.W. Schröder (eds.), Religious Diversity in Post-Soviet Society: Ethnographies of Catholic Hegemony and the New Pluralism in Lithuania. Farnham: Ashgate, pp. 17-35.
• Schröder, W.I., Petrušauskaitė, V. 2013. Pluralism of Traditions in a Catholic Majority Society: Catholic Hegemony vis-á-vis Nationalism and Ethnic Experience, Etniškumo studijos 2: 69-81.
• Staliūnas, V. 2013. Antižydiški pogromai, lenkų ir lietuvių konfliktai dėl pamaldų kalbos: dviejų kolektyvinio smurto tipų palyginimas, Etniškumo studijos: 103-119.
• Stroup, D.R. 2017. Boundaries of belief: religious practices and the construction of ethnic identity in Hui Muslim communities, Ethnic and Racial Studies 40(6): 988-1006.
• Swain, A. 2005. Education as Social Action: Knowledge, Identity and Power. Basingstoke: Palgrave Macmillan.
• Šliavaitė, K. 2015. Kalba, tapatumas ir tarpetniniai santykiai Pietryčių Lietuvoje: daugiakultūriškumo patirtys ir iššūkiai kasdieniuose kontekstuose, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos 15(24): 27-51.
• Šliavaitė, K. 2016. Etniškumo, kalbos ir socialinio mobilumo sąveika mokyklų skirtingomis mokymo kalbomis bendruomenių narių požiūriu, in: M. Frėjutė-Rakauskienė, A. Marcinkevičius, K. Šliavaitė, and I. Šutinienė, Etniškumas ir identitetai pietryčių Lietuvoje: raiška, veiksniai, kontekstai. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, pp. 107-124.
• Šliavaitė, K. 2018. Kalba, istorija ir konstruojamos jungtys su Lietuva: socialinio teisingumo sampratos mokyklose rusų mokomąja kalba, in: M. Frėjutė-Rakauskienė, N. Klumbytė, A. Marcinkevičius, and K. Šliavaitė, Socialinis teisingumas daugiaetninėje Lietuvos visuomenėje: sampratos, patirtys, kontekstai. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, pp. 141-188.
• Šliavaitė, K. 2019. Kalba, tautinis tapatumas ir lygios galimybės švietime: mokyklų lietuvių, lenkų ir rusų mokomosiomis kalbomis bendruomenių požiūriai, Kultūra ir visuomenė. Socialinių tyrimų žurnalas 10(2): 31-58.
• Šliavaitė, K. 2022. Lenkai-katalikai, rusai-stačiatikiai?, Etniškumo ir religijos sąsajos bendrojo ugdymo mokyklose lenkų ir rusų mokomąja kalba, in: M. Frėjutė-Rakauskienė, A. Marcinkevičius, K. Šliavaitė, Etniškumo ir religijos sąveika kintančiuose istoriniuose ir socialiniuose kontekstuose: Lietuvos lenkai ir rusai. Vilnius: Lietuvos socialinių mokslų centras, Sociologijos institutas, pp. 135-170.
• Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės. 2020. Tautinių mažumų teisinis reglamentavimas. Vilnius: Baltijos kopija.
• Vaicekauskienė, L. 2016a. Kalbos standartizavimo idėjos ir teorijos, in: L. Vaicekauskienė and N. Šepetys (eds.), Lietuvių kalbos ideologija: norminimo idėjų ir galios istorija. Vilnius: Naujasis Židinys-Aidai, pp. 1-50.
• Vaicekauskienė, L. 2016b. Dabartinės lietuvių kalbos inžinerijos karkasas, in: L. Vaicekauskienė and N. Šepetys (eds.), Lietuvių kalbos ideologija: norminimo idėjų ir galios istorija. Vilnius: Naujasis Židinys-Aidai, pp. 245-314.
• Vaicekauskienė, L., and Šepetys, N. (eds.). 2016. Lietuvių kalbos ideologija: norminimo idėjų ir galios istorija. Vilnius: Naujasis Židinys-Aidai.
• Vainiūtė, M. 2010. Lietuvių kalbos kaip valstybinės konstitucinis statusas: pagrindiniai aspektai, Jurisprudencija / Jurisprudence 4(122): 25-41.
• Vyšniauskas, V. 2022. The Ethnic and National Identification of the Inhabitants of Southeastern Lithuania. Summary of Doctoral Dissertation Kaunas.
• Wimmer, A. 2008. The Making and Unmaking of Ethnic Boundaries: A Multilevel Process Theory, AJS 113(4): 970-1022.
• Wimmer, A. 2013. Ethnic Boundary Making: Institutions, Power, Networks. Oxford: Oxford University Press.

Identyfikatory

DOI

https://doi.org/10.26412/psr221.07